Kinema - Nauji projektai

Režisieriaus Šarūno Barto pilnametražio istorinio kino filmo projektas

"DOVYDO AKMUO"

Pagal Vinco Giedros romaną "SVIESK, DOVYDAI, AKMENĮ!"

Sinopsis

1948-tieji, Lietuva okupuota Sovietų Sąjungos. Tai laikotarpis, kai po karo į Lietuvą atejo reali “Raudonoji” valdžia – vieni pasitraukė į miskus partizanauti, kiti mėgino prisitaikyti, daugybę šeimų ištrėmė į Sibirą, – naujos valdžios diktatūra, pokario sunkumai, baimės ir nepasitikėjimas, skundimai, pažeminimas – tai, su kuo kasdien susiduria būsimo filmo herojai.

Veisėnų, nedidelio miestelio pietų Lietuvoje gimnazijoje prasidėjo abitūros egzaminai..

Gimnazistas Rokas Pliauga išlaiko pirmąjį egzaminą. Rokas, stambaus ūkininkio įsūnus mokslo metais gyvena pas anglų kalbos ir muzikos mokytoją Suzana Gudvil. Jauna moteris su tėvu diplomatu prieš karą atvažiavusi į Lietuvą pasiliko mažame miestelyje mokytojauti. Mokytoja ir mokinį sieja artima draugystė, kuri netrunka peraugti į meilę. Jie drauge vakaroja, kartu klausosi muzikos, diskutuoja apie literatūrą, dalinasi dienos įvykias.

Pirmomis egzaminų dienomis gimnazijoje įvyksta permainos - direktoriaus kėdę užėmusi komjaunuolė pradeda antitarybinių elementų « valymą ». Už sekmadieninių mišių lankymą Siuzan uždraudžiama mokytojauti, Rokas, kaip buožės sūnų apkaltinamas potencialiu tarybų santvarkos priešu. Jis paskubom palikęs miestelį – draugus ir mylimą mokytoją sprunka į kaimą, į pasiturinčio įtėvio Jurgio ūkį, kuris su žmona nesulaukęs savų vaikų dar mažą bedalį Roką įvaikino ir užaugino kaip tikrą sūnų.

Namuose Rokas susiduria su sunkia tėvo padėtim. Naktimis tėvas maitina ir šelpia partizanus, diena – jo didelėje troboje komunistai rengia agitacinius susirinkimus.

Po kelių dienų Rokas aptinka kaimyno Kašėtos lavoną. Išdaviku laikytas Kašėta buvo subadytas partizanų. Roką sukrečia toks žiaurus laisvės kovotojų elgesys.

Vieną naktį tėvo troboje susirinkę partizanai paprašo Roko pagalbos - redaguoti partizanų leidžiamą laikraštį. Rokas bando išsisukti, jis norėtų likti nuošaly, tačiau tėvo paragintas sutinka kelis kartus per savaitę padėti.

Rokas pradeda lankytis partizanų stovykloje miške. Jo artimu draugu tampa partizanas dvasininkas - diakonas. Jie drauge klauso perduodamų per vakarų radio stotis žinių – diakonas jas verčia Rokas užrašo, redaguoja ir spausdina.

Vieną dieną Rokas gauna paskutinę svarbią užduotį - iš miestelio slapčia parvežti popieriaus, reikalingo laikraščiui spausdinti. Po šios užduoties jį pažada atleisti nuo pareigų partizanų gretose.

Tačiau kažkas išduoda Roką. Jam esant miške, stribai įsiveržia į tėvo sodybą. Jie kankina tėvą, tačiau sūnaus jis neišduoda. Į stovyklą and arklio atšuoliavusi Roko įmotė apie išdavystę praneša partizanams.

Netrukus stovyklos žvalgai pamato į mišką traukiant didelį Raudonosios armijos būrį. Nespėję per pelkes pasitraukti, partizanai stoja į atvirą mūšį su daug kartų gausesniu armijos būriu. Žūsta didžioji dalis kovotojų.

Roką, diakoną ir dar kelis leisgyvius partizanus kareiviai paima į nelaisvę. Juos uždaro į laikiną daboklę. Diakonas, kartą buvęs sugautas ir vėliau partizanų išvaduotas papasakoja Rokui, kokius žvėriškus kankinimus jam teko patirti ir kas dabar jų laukia.

Diakonui padedant Rokas pabėga .

Apiplyšęs basas ir purvinas Rokas lekia miestelio gatvėmis, kol pribėgęs Nemuną puola į sūkuringą tėkmę ir sėkmingai pasiekęs kitą krantą pamišky stabteli pailsėti.

Rokas nuilsęs išsitiesia saulėtoj pievoj, tačiau jį tuoj pat atsiveja persekiotojai. Jis nebeturi jėgų nei bėgti nei priešintis. Roką nušauna.

Kitą rytą mokytoja Siuzan randa Roko lavoną numestą turgaus aikštėje.